Bendroji dalis
Keliavome Honda XL 1000 Varadero motociklu
12 dienų: 6 iki Nordkapp, 6 atgal. Viso nuvažiavome 4965 km.
Nors oficialiai kelionės tikslo neįvardinome kaip Nordkapp, sutarėme, kad tai gali būti mūsų “planas maximum”, bet realiai kiekvieną dieną sistemingai startuodavome laiku, taip, kad spėtume nuvažiuoti reikiamą dalį kelio. Kelionė buvo šlapia ir vėsoka, su motociklu taip keliauti reikia papildomų valios rezervų, nebuvo lengva.
Labai norėjome pažiūrėti legendinį Suomijos ežeryną bei Laplandijoje pamatyti šiaurės elnius. Pavyko net labiau nei galvojome.
Elniai
Nesu matęs grakštesnio ir tauresnio padaro nei šiaurės elnias. O ir jų bei mūsų (žmonijos) istorija yra glaudžiai persipynusi ir labai įdomi. Tikima, kad pirmieji elniai, maždaug tokie kokie jie yra dabar, pasirodė šioje planetoje maždaug prieš 3,5 milijonus metų, tik primenu, kad tuo metu žmogus, labiau žmogaus protėvis, dar tik mokėsi stovėti o ir šiaip buvo labiau beždžionė, nei žmogus. Realiai žmogus, toks, kokius mes save matome – naudojantis įrankius – pasirodė tik prieš 2,5 milijono metų, o tai reiškia, kad elniai matė užgimstant žmoniją. Pirmieji išlikę žmonių piešiniai olose, savaime suprantama, vaizduoja ir elnius. Elniai buvo mums svarbūs nuo pat pradžių.
Visame šiame kontekste yra labai įdomus mūsų tikėjimas, kad mes ėmėm ir prisijaukinome elnius. Juo labiau, kai pabandai pasigilinti į šiaurės elnių elnininkystę, nėra net labai aiškaus apibrėžimo kas gi yra laikoma prijaukintu elniu.
Čia būtų gera vieta truputį nukrypti nuo pagrindinės temos ir dar pagvildenti susijusią šalutinę: dabartinė mūsų civilizacija (o tuo pačiu ir savivoka) yra tokia antropocentriška, turime tokių rimtų problemų su kreacionizmu persismelkusiu visur – į pasaulėvaizdį, į pasaulėžiūrą, į mokslą (atseit žuvis nejaučia skausmo, nes jos nervinė sistema yra paprastesnė nei žmogaus, suprask – žmogus yra dieviškosios tobulybės etalonas), kad negalime net pagalvoti, kad galėtų planetoje būti kita rūšis, kuri nėra mūsų valioje. Vienas įdomus dalykas, ką mes, kaip rūšis visada tikime turį – intelektas, bet grynasis intelektas tiesiog privalo mums signalizuoti būtent tokiais atvejais, kai darome kliurkas (angl. fallacy, mano mėgiamiausias vertimas). Beje, įdomus niuansas, kad dauguma senųjų (turiu omeny akmens amžiaus) pasaulėvaizdžių žmogaus nesureikšmina, kaip tik jį laiko lygiu visoms kitoms aplinkinėms būtybėms, matomai didžioji mūsų kliurka įvyko kažkada vėliau, maždaug tuo metu, kai predėjome sėti, pjauti ir gyventi sėsliai (garsioji biblijinė nuodėmė?).
Taigi, grįžtant prie elnių – man asmeniškai labai patinka paleolitinė “mes esame elniai, o elniai yra žmonės [nes valgome vieni kitus]” pasaulėžiūra, nes ji yra tikro keliautojo (žmonės ėjo ten kur ėjo elniai) požiūris: sustosi – apkerpėsi. Kas dar yra tikroji rokenrolo dvasia. Taigi.
Maršrutas
Vienas kito per daug nepušinom, bet laikėmės gan griežto kelionės režimo: 7:30-8:00 keliamės, tada, jei yra, pusryčiai, daiktų pakavimas, apsirengimas ir 10:00 startas, dienos atstumo įveikimas pakeliui papietaujant, atvykimas į nakvynės vietą, įsikūrimas, vakarienė, rytdienos nakvynės paieškos ir rezervavimas, maršruto sudarymas ir įvedimas į GPS.
4965 km / 12 dienų = 413.75 km per dieną, bet iš tikro jie buvo pasiskirstę taip:
| Nuvažiuotas Atstumas | Trukmė | Judėjimo trukmė | ||
| D1 | 608 | 9:16 | 7:04 | |
| D2 | 344 | 5:20 | 3:51 | (~90 keltas) |
| D3 | 453 | 8:39 | 5:17 | |
| D4 | 243 | 6:03 | 2:58 | |
| D5 | 373 | 6:19 | 4:29 | |
| D6 | 441 | 10:06 | 6:10 | |
| D7 | 439 | 7:48 | 5:53 | |
| D8 | 402 | 9:52 | 4:57 | |
| D9 | 468 | 7:46 | 5:29 | |
| D10 | 380 | 6:30 | 4:20 | |
| D11 | 130 | 7:35 | 7:25 | (~90 keltas) |
| D12 | 604 | 10:20 | 7:04 |
Radau gerą būdą vizualiai pavaizduoti tai, ką mes jau senai pastebime kaip taisyklę, bet nematau keliautojų apie tai daug rašančių, tai ką mes vadiname kelioninis aklimatizacinis sindromas (dar kartais vadiname kelioninė trečios dienos depresija): maždaug trečią-ketvirtą kelionės dieną smegenys pavargsta nuo naujų įspūdžių, pokyčių, pakitusios dienotvarkės ir kito kelioninio streso. Tada jas ištinka kolapsas: motyvacijos nulis, viskas erzina, krenta iš rankų, labai sunku fiziškai. Kol buvom nepakankamai patyrę keliautojai ir šito nematėm kaip taisyklės, fizinės savybės, tol šitas sindromas būdavo didelė problema keliaujant, taip pat didelis nesutarimų šaltinis. Dabar kai tai priimame kaip fizinę savo savybę, viskas yra labai paprasta – ketvirtą dieną jau iš anksto planuojam “chill mode” – nieko rimto, atstumai nedideli, stengiamės praleisti ramiai ir išlaukti, visada padeda. Pagal kelionėje praleistą laiką D4 duobės nėra, tiesiog važiuojam stoviniuodami ir gerai leisdami laiką:
Inventorius – kas pasiteisino, kas ne
Tai, ką mes manome, kad verta paminėti:
| Įvertinimas (10 max) | |||
| Striukės | Oxford Montreal 3.0 | Bene vienintelės striukės, kurias pavyko čia, LT, gauti ne juodas. Nemėgstam kepti ant saulės. Dėvime jau trečią sezoną, labai patenkinti, gal tik kiek sunkokos. | 9 |
| Mano pirštinės | Held Travel 6.0 | Vasarinės touring pirštinės, labai patogios. Neturi neparšlampamumo, todėl naudojau antpirštines | 10 |
| Mano antpirštinės | IXS Virus 4.0 Rain Glove | Pasiteisino, gerai sulaiko šaltį ir lietų, dabar imčiau ne tokias dideles | 9 |
| Salomėjos pirštinės | Oxford Vancouver 1.0 | Nors gamintojas rašo, kad atsparios vandeniui, bet visą laiką buvo kiaurai šlapios… | 1 (1 nes gražios, bet tik tiek) |
| Panaudoti įrankiai | Oxford Co2 Tyre Repair Kit | Labai patogus kit’as, trijų pridedamų balionėlių kiek mažoka Varadero galiniam ratui. | 9 |
| Mano batai | Shima SX-5 | Klijavau ir klijavau visą laiką kiek juos turiu. Nelaiko vandens. | 1 |
| Salomėjos batai | Oxford Tracker Boots | Neblogai laiko vandenį, patogūs. | 9 |
| Mano termo marškinėliai | Brynje Arctic Double | Daug daugiau nei aš tikėjausi iš termo marškinėlių. Pusę kelionės važiavau vien su jais po striuke be striukės pašiltinimo. | 12 |
| Salomėjos termo marškinėliai | Thermowave MERINO Xtreme | Viskas ko tikiesi iš termo marškinėlių | 10 |
| Neperšlampamos kojinės | DexShell Hytherm Pro | Geriausias mūsų kalėdinis pirkinys, gelbėja ir žygiuose pėsčiomis ir žieminiame fotografavime. O moto žygiuose tiesiog neįkainojamos. Pirksim vėl ir vėl, nebent bus nauji modeliai. | 10 |
| Kaklo apsaugos nuo vėjo | Modeka kažkas kažkas gore-tex | Būtinas keliautojo atributas, be jų būtume niekur nenuvažiavę | 10 |
Ką dabar daryčiau kitaip
Turėjome nepigiai atsiėjusį nuotykį: pradūriau galinę padangą ir kol pastebėjau, kad ji leidžia – mūsų gerai pakrautas mocas suėdė ją iki kordo. Bandžiau dar klijuoti skylę ir pripūsti, bent tam, kad galėtume bent lėtai nuvažiuoti likusius 50 km iki Rovamiemi, bet jau buvo keliolika kilometrų per vėlu: Per atvirą kordą ėjo oras.
Taigi, kitai kelionei tikrai įsigysiu Garmin padangų slėgio sensorius, jie suderinami su mano turimu GPS, o lyginant su tarifais, kuriuos savaitgalį už padangų montavimą ima suomiai – kainuoja ašarą.
💓